- tvyks
- tvýks interj. NdŽ, tvỹks NdŽ žr. tvykst: 1. Tvýks, tvýks, tik tviskina iš visų pusių žaibus Vvr. 2. Bėgo pri ugnavietės ugnies įpūsti – kibirkštės tvyks, išdegino akis Plt. 3. sublizgėjimui nusakyti: Tvýks, tvýks vilkų akys tviska pro krūmus Šts. 4. žr. tvykst 9: Nemožna vieno palikt [vaiko] nė kaip, tik tvýks ir apsiverčia Slm. Tvýks par rankovę driežliokas, ir pati nusigandau Svn.
Dictionary of the Lithuanian Language.